Mokslinio darbo klausimynai

Klausimynų metodas yra plačiausiai taikomas informacijos rinkimo metodas stebėjimo tyrimuose. Klausimyną sudaro grupė tarpusavyje susijusių klausimų, į kuriuos reikia gauti apklausiamų asmenų (respondentų) atsakymus.
Anketos klausimai skirstomi į tris grupes: dichotominius, atvirus ir uždarus. Dichotominiais vadinami klausimai į kuriuos galima atsakyti tik „taip / ne“. Kartais jie patikslinami papildomu atviru klausimu: „jei taip, tai kodėl?“. Atviri klausimai numato laisvos formos atsakymą. Pateikiant šio tipo klausimus galima gauti pilną informaciją, tačiau gaunama informacija yra kokybinė, todėl didelės apimties apklausose tokių klausimų skaičius turėtų būti minimalus. Uždari klausimai numato keletą paruoštų atsakymų. Išrenkamas tas, kuris atitinka apklausiamojo nuomonę. Rekomenduotini ne mažiau kaip keturi atsakymų variantai.
Sudarant uždarus klausimus taikomi keturi pagrindiniai matavimo skalių tipai: lygių intervalų arba Thurstone skalė; suminė arba Likerto skalė; kaupiamoji arba Guttmano skalė, semantinė diferencialinė skalė. Dažniausiai taikoma Likerto skalė. Ji plačiai naudojama apklausose, ypatingai matuojant nuostatas, įsitikinimus ir nuomones. Likerto skalėje nagrinėjamas klausimas pateikiamas kaip konstatuojamasis sakinys; tuomet pateikiama keletas atsakymo variantų arba pasirinkimų, kurie galėtų parodyti sutikimo ar pritarimo šiam sakiniui mastą. 1932 m. Rensis Likertas sudarė standartinę 5 taškų skalę, panaudodamas būdvardžius (vadinamuosius inkarus – anchors), įgyjančius reikšmes nuo „visai sutinku“ iki „visai nesutinku“, su atitinkamomis skaitinės reikšmės nuo 5 iki 1. Pagal Likerto reikalavimus sudaryta 5 taškų matavimo skalė privalo turėti du teigiamus taškus, neutralų tašką ir du neigiamus taškus (1 lentelė). Pagal šią skalę respondentai išreiškia savo požiūrį į pateiktus teiginius, pasirinkdami vieną iš jiems pateiktų (iš anksto paruoštų) skalės reikšmių. Ši skalė yra vienamatė, taigi, matuojamas požymis turi būti iš esmės vienamatis.

1 lentelė. Likerto skalė
5. = griežtai teigiamas požiūris.
4. = šiek tiek teigiamas požiūris.
3. = neapsisprendęs (neutralus).
2. = šiek tiek neigiamas požiūris.
1. = griežtai neigiamas požiūris.

Pagal L.L. Thurstone pasiūlytą modelį, vertingiausias yra saikingas objektą apibūdinančių požymių vertinimas. Teiginius, atitinkančius nuostatos turinį, iš pradžių vertina ekspertai; jų sprendimų pagrindu apskaičiuojamas kiekvieno teiginio lyginamojo svorio koeficientas. Respondentams šis koeficientas nežinomas, jie pažymi tik priimtinus teiginius (taikoma dichotominė skalė), o apklausos atlikėjas iš jų nustato nuostatos lygį. Šiuo modeliu dažniausiai grindžiamos požiūrio į socialinius institutus skalės (teisingiausia juos vertinti kritiškai, įžiūrėti teigiamus bruožus ir silpnybes; bet kuris radikalumas šiuolaikinei visuomenei nepriimtinas). Ryškus pavyzdys – pasitikėjimas kitais žmonėmis: ydingas ir visiškas nepasitikėjimas ir besaikis pasitikėjimas. Guttmano skalė visada atspindi didėjantį atsakymų intensyvumą ir artėjimą prie respondento. Klasikinis Guttmano skalės pavyzdys pateikiamas 2 lentelėje.

2 lentelė. Guttmano skalės pavyzdys
1. Ar sutinkate, kad žmonės turi teisę imigruoti?
2. Ar esate pasiruošęs leisti imigrantui gyventi savo bendruomenėje?
3. Ar esate pasiruošęs leisti imigrantams gyventi savo kaimynystėje?
4. Ar ketinate leisti imigrantams gyventi kaimynystėje su jumis?
5. Ar leistumėte savo vaiką į santuoką su imigrantu?


Informacijos rinkimui naudojamos šios apklausos rūšys: tiesioginė asmeninė apklausa, apklausa el. paštu arba paštu; telefoninė apklausa; internetinė (on-line) apklausa; apklausa per žiniasklaidos priemones. Tiesioginės apklausos trūkumas – didelės laiko sąnaudos, tačiau tai atsveria privalumas – didelis atsakiusiųjų skaičius. Taikant anketinės apklausos el. paštu arba paštu būdą didelis dėmesys kreipiamas į anketos pateikimą – siunčiant būtina įdėti voką su ženklu užpildytai anketai atsiųsti. Atsakomų anketų skaičių didina ir primenamieji laiškai, kurie siunčiami praėjus 2–3 savaitėms nuo anketų išsiuntimo. Pagrindinis šio metodo trūkumas – mažas atsakiusiųjų skaičius.
Telefoninė apklausa turi daug privalumų – atsakymai gaunami iškart, apklausa yra pigi ir atsakiusiųjų būna pakankamai daug. Telefoninė apklausa dažniausiai trunka 10–15 min, tačiau ji ne visada reprezentatyvi, kadangi apklausiami tik turintys telefoną respondentai. Apklausa internete (on-line apklausa) yra greita ir pati pigiausia. Čia galima naudoti sudėtingą klausimyną, įvairius spalvų, garso ir vaizdo formatus. Trūkumas – nekontroliuojama imtis, todėl sunku įvertinti apklausos patikimumą. Taip pat ne visi respondentai naudojasi internetu. Apklausai per žiniasklaidos priemones laikraščiuose ir žurnaluose spausdinamos anketos. Taip tiriama skaitytojų nuomonė. Šio tipo apklausos problema – mažas atsakiusiųjų skaičius.