Mokslinio darbo dizainas

Rezidentai atlikdami savo 3 metų trukmės mokslinė darbą gali pasirinkti tyrimo dizainą. Rezidento darbas gali būti kokybinis arba kiekybinis tyrimas.

Kiekybiniai tyrimai nagrinėja tiesiogiai išmatuojamus (objektyvius) kintamuosius, tuo tarpu kokybiniai tyrimai nagrinėja teksto ir žodžių reikšmę, subjektyvius duomenis. Kiekybiniai tyrimai nepritaikyti paaiškinti žmonių elgesiui, jų emocijoms, suvokimo vertinimų skalėms. Šiems tikslams buvo sukurti kokybiniai tyrimo metodai.


Kokybiniai tyrimai apima įvairias tyrimo metodikas, kurios skirstomos į keletą stambių grupių: fokus grupių metodika, giluminis interviu, pusiau struktūrinis interviu, projekciniai ir asociatyviniai metodai.

Fokus grupės metodika• Fokus grupes sudaro 6–12 asmenų grupės.
• Diskusija trunka iki 2 valandų.
• Dažniausiai pokalbis yra filmuojamas.
• Diskusijai grupėje vadovauja patyręs moderatorius (klausėjas).

Giluminis interviu – tai ilgai trunkantis interviu, kai respondentui pateikiami atviro tipo klausimai, kai išvengiama bet kokios klausėjo įtakos respondentui.

Pusiau struktūriniam interviu būdinga vidinė struktūra, tačiau respondentui leidžiama netrukdomai reikšti savo mintis.

Projekciniai metodai paremti projekcijos idėja, t. y. priskyrimu kitiems idėjų, minčių, nuomonių, norų, motyvų, ribojančių veiksnių, kurių respondentas nelaiko esant savais ir nuo kurių nesąmoningai atsiriboja.

Asociatyvinių metodų tikslas – nustatyti, kokias asociacijas sukelia tiriama problema.

Kiekybiniai tyrimai

Aprašomieji tyrimai (angl. descriptive studies) – tai epidemiologiniai stebėjimo tyrimai, kurių tikslas yra nustatyti ligų ir / arba kitų veiksnių dažnumą populiacijoje. Atliekant aprašomuosius tyrimus siekiama ne įvertinti ryšį tarp ligos ir rizikos veiksnio, bet tiesiog įvertinti situaciją dominančių požymių atžvilgiu. Aprašomieji tyrimai tinka nustatant hipotezes analitiniams tyrimams.

Analitiniai tyrimai (angl. analytical studies) – tai epidemiologiniai stebėjimo tyrimai, kurių tikslas – nustatyti ryšį tarp ligų ir tam tikrų veiksnių. Šiems tyrimams priskiriami: ekologinis arba koreliacinis tyrimas, kai analizuojami ryšiai tarp ligos ir galimo rizikos veiksnio, lyginant didelių tiriamųjų grupių ar populiacijų rodiklius; vienmomentis tyrimas, kurį atliekant nustatomas ligų ir rizikos veiksnių paplitimas tarp populiacijos narių tam tikru laiko momentu; atvejo ir kontrolės tyrimas, kuriuo nustatomos galimos ligų priežastys, lyginant tam tikra liga sergančius (atvejai) ir nesergančius žmones (kontrolė); kohortinis tyrimas, kurį atliekant stebima sveikų žmonių grupė, sudaryta iš rizikos veiksnio veikiamų bei neveikiamų individų.