Mokslinės konferencijos pranešimai (2009 metų rezidentų laida)

Pagrindinių psichikos sutrikimų nustatymas tarp šeimos medicinos centro pacientų taikant Mini tarptautinę neuropsichiatrinę apklausą (M.I.N.I.)

Darbo autorė: Kristina Poviliūnaitė
Darbo vadovas: med. dr. Gintautas Daubaras

Tyrimas buvo atliekamas VUL Santariškių klinikų Šeimos medicinos centre 2008 02 01- 2009 03 31. Taikytos anketos, sudarytos pagal M.I.N.I. apklausos (autoriai D. Sheehan ir kiti, JAV, Y. Lecrubier ir kiti, Prancūzija) modulius, padedančius diagnozuoti pagrindinius nuotaikos ir nerimo sutrikimus. Dalyvavo 18-84m. pacientai, besikreipiantys dėl ligos arba atvykę pasitikrinti profilaktiškai. Statistinė duomenų analizė atlikta taikant SPSS 10.0 programą.
Anketos buvo pateiktos 270 pacientų. 34 proc. jų atsisakė dalyvauti tyrime, 3 proc. anketų buvo užpildytos nepilnai. Vertinta 170 anketų, dalyvavo 94 moterys (55,3 proc.) ir 76 vyrai (44,7 proc.). Apklausti 57 pacientai (33,5 proc.) iki 39m. amžiaus ir 113 (66,5 proc.)-virš 40m. Pacientų amžiaus vidurkis 48 metai.
1. Pagrindiniai nuotaikos ir nerimo sutrikimai nustatyti 32,9 proc. tirtų pacientų. Tai atitinka kitų šalių tyrimų duomenis, kuriuose nurodomas nuo 20 iki 40 procentų psichikos sutrikimų paplitimas tarp piminės sveikatos priežiūros įstaigų pacientų.
2. Nustatyta daug generalizuoto nerimo sutrikimo atvejų (18,8 proc.).
3. Tarp nuotaikos sutrikimų didesnę dalį sudarė distimija. Literatūroje nurodomas didesnis sergamumas depresija nei distimija.
4. Sutrikimų priklausomybės nuo lyties ir amžiaus įvertinimui reikalingas didesnės apimties tyrimas.
5. Sergantys generalizuoto nerimo sutrikimu dažniau skundėsi greitai atsirandančiu nuovargiu nei asmenys kuriems šis sutrikimas nenustatytas (p<0,05).


CRB laboratorinio tyrimo diagnostikos reikšmė ( NycoCard CRP Single Test metodu) ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcinių ligų gydymui ir diagnostikai PSPĮ

Darbo autorė: Renata Ptašekaitė-Kilšauskienė
Darbo vadovė: Doc.J.Urbelienė

Santrauka. Lietuvoje ūminėms viršutinių kvėpavimo takų infekcinėmis ligoms gydyti dažniausiai skiriami antibiotikai neatlikus C reaktyvaus baltymo diagnostikos metodo. Darbo tikslas. Nustatyti kvepavimo takų ligų etiologiją remiantis C reaktyvaus baltymo laboratorinio tyrimo metodika ir parinkti tikslingiausią gydymo taktiką, bei prognozuoti ligos eigą. Tiriamųjų kontingentą sudarė 336 ligoniai kurie kreipėsi į pirminės sveikatos priežiūros įstaigą dėl pablogėjusios sveikatos. Tiriamųjų amžiaus vidurkis 41,68 metų. Tyrimo duomenimis C reaktyvaus baltymo laboratorinio tyrimo diagnostika pirminės sveikatos priežiūros įstaigose yra reikalinga siekiant diagnozuoti 11,3 proc. bakterinės kilmės viršutinių takų infekcijų (p>0,05) ir paskirti tikslingesnį gydymą ligoniams. Vyresnio amžiaus (55 metų amžiaus ir vyresniems) pacientai dažniau serga bakterinės kilmės infekcijomis (p>0,05).

Gliukokortikoidų įtaka kaulų mineralų tankiui sergantiems seronegatyviomis spondiloartropatijomis

Darbo autorė: Joana Raginytė
Darbo vadovė: asist. L.Vencevičienė

Santrauka. Seronegatyvios spondiloartropatijos – lėtinių uždegiminių ligų grupė, kurios dažniausiai gydomos gliukokortikoidais. Darbo tikslas – ištirti gliukokortikoidų poveikį kaulų mineralų tankiui sergantiems seronegatyviomis spondiloartropatijomis, įvertinti gydymo gliukokortikoidais trukmės, ligos trukmės ir suvartotos gliukokortikoidų dozės įtaką kaulų mineralų tankiui. Ištita 104 pacientų, sergačių seronegatyviomis spondiloartropatijomis, kaulų mineralų tankis dvigubos energijos reabsorbciometrijos metodu stuburo juosmeniniuose slanksteliuose ir šlaunikaulio proksimaliniame gale “Lexxos” aparatu. Nustatyta, kad neigiamas gliukokortikoidų poveikis kaulų mineralų tankiui priklauso nuo jų vartojimo trukmės ir kumuliacinės dozės.

GLIUKOKORTIKOIDŲ ĮTAKA SERGANČIŲJŲ REUMATOIDINIU ARTRITU KAULŲ MINERALUNIAM TANKIUI

Darbo autorė: Loreta Klusovskytė
Darbo vadovė: asist. L.Vencevičienė

Santrauka. Reumatoidinis artritas dažniausiai gydomos gliukokortikoidais. Darbo tikslas: ištirti šių medikamentų poveikį sergančiųjų reumatoidiniu artritu kaulų mineraliniam tankiui, t.y. išmatuoti kaulų mineralinį tankį (KMT) stuburo juosmens ir abiejų šlaunikaulių proksimalinėse dalyse sergančių RA ir kontrolinėje grupėje; apskaičiuoti kumuliacine GKK dozę ir gydymo trukmę; bei išanalizuoti ryšį tarp KMT ir suvartoto GKK suminės dozės ir gydymo trukmės. Ištirta 71 ligonis, sergantys RA. Kaulų mineralinis tankis tirtas „Lexxos“ aparatu, DEXA (densitometrijos) būdu stuburo juosmens pirmajame – ketvirtajame slankstelyje priekine - užpakaline projekcija ir abiejų šlaunikaulių proksimalinėse dalyse.
Nustatyta, kad sergantiems reumatoidiniu artritu būdingas kaulinės masės mažėjimas tiek juosmens, tiek dešinio ir kairiojo šlaunikaulio sričių. Neigiamas gliukokortikoidų poveikis kaulų mineralų tankiui priklausė nuo bendrosios suvartotos vaisto dozės bei gydymo trukmės.

Alkoholio vartojimas, psichiniai sutrikimai ir suicidinis suvokimas tarp pirminės sveikatos priežiūros pacientų

Darbo autorė: Agnietė Karvela
Darbo vadovė: Jūratė Pečeliūnienė

Įvadas: manoma, jog alkoholio vartojimas yra susijęs su psichiatriniais susirgimais ir polinkiu į savižudybę. Tikslas: nustatyti (įvertinti) didelio alkoholio vartojimo paplitimą ir jo santykį su psichiniais sutrikimais ir polinkiu į savižudybę tarp pirminės sveikatos priežiūros pacientų. Metodai: 502 suaugę nuoseklios pirminės sveikatos priežiūros pacientai (135 vyrai ir 367 moterys) buvo tiriami dėl psichinių sutrikimų, alkoholio vartojimo ir polinkio į savižudybę, naudojant standartinius diagnostinius instrumentus, Mini Tarptautinę Neuropsichiatrinę Apklausą (MINI). Rezultatai: remiantis MINI, didelis (ekstensyvus) alkoholio vartojimas buvo nustatytas 31,1 % pacientų (48,9 % vyrų ir 24,9 % moterų, p<0,001). Polinkis į savižudybę buvo nustatytas 3,8 % pacientų (3,1 % vyrų ir 4,1 % moterų, p>0,05). Polinkis į savižudybę buvo nustatytas 4,5 % ekstensyvių alkoholio vartotojų, tuo metu tarp alkoholio nevartojančių polinkis žudytis pasireiškė 3,5 % asmenų (p>0,05). Ekstensyviems alkoholio vartotojams rečiau pasireiškė depresija (14 % vs. (lyginant su) 26,2 %, p=0,002) bei bendras nerimo sutrikimas (GAD) (19,1 % vs. (lyginant su) 28,2 %, p=0,027) nei tarp alkoholio nevartojančių asmenų. Bet kokiu atveju, atsižvelgiant į lytį, šis skirtumas neteko statistinės reikšmės tarp GAD pacientų, tačiau išliko reikšmingas tarp depresija sergančių pacienčių moterų (p=0,012). Išvados: nustatėme reikšmingai didelį ekstensyvaus alkoholio vartojimo paplitimą tarp vyriškos lyties pirminės priežiūros pacientų, lyginant su moteriškos lyties pacientėmis. Alkoholio vartojimas nebuvo susijęs su polinkiu į savižudybę, tačiau buvo susijęs su mažesniu depresijos pasireiškimu tarp moteriškos lyties pirminės sveikatos priežiūros pacienčių.

ALERGENAI, DAŽNIAUSIAI APTINKAMI NUSTATANT SPECIFINIUS IgE

Darbo autorė: Aldona ŠIMANSKAITĖ,
Darbo vadovė: Doc. Algimantas VINGRAS

SANTRAUKA. Alergijos maistui ir įkvepiamiesiems alergenams nustatymui naudojami įvairūs metodai: odos mėginiai, specifinių serumo antikūnų tyrimai, eliminacijos ir provokacijos mėginiai. Tyrimas atliktas analizuojant UAB Medicina practica atliktus laboratorinius tyrimus nustatant specifinius IgE. Mūsų tyrimo rezultatai gali būti naudingi informuojant pacientus apie alergenų vengimą ir aplinkos priežiūrą.

Depresijos įtaka skausmui

Darbo autorė: Jūratė Šumilienė
Darbo vadovas: Vytautas Kasiulevičius

Peržiūrėtos 2008-2009 metais pirmą kartą į VUL SK šeimos medicinos centrą besikreipusių pacientų, kuriems diagnozuota depresija ambulatorinės kortelės. Nustatyta, kad įvairiais skausmais skundėsi 43 proc. tiriamųjų. Dažniausi nustatyti skausmai – galvos 21 proc., nugaros 12 proc., krūtinės 12 proc. Nusiskundimų skausmais dažnumas panašus abiejų lyčių, skirtingų amžiaus grupių ir socialinės padėties depresija sergantiems pacientams.

Metabolinio sindromo ir koronarinės širdies ligos ryšys

Darbo autorius: Aušra Apanavičienė
Darbo vadovas: Vytautas Kasiulevičius

Santrauka.Atlikta 35–64 metų 126 asmenų ( 62 vyrų ir 64 moterų) ambulatorinių kortelių duomenų analizė. Tarp vidutinio amžiaus gyventojų metabolinis sindromas nustatytas 19 proc. vyrų ir 26 proc. moterų, išeminė širdies liga diagnozuota 14 proc. vyrų ir 19 proc. moterų. Įvertinus metabolinio sindromo ryšį su atskiromis išeminės širdies ligos formomis, didžiausias sindromo šansas nustatytas 45–64 metų vyrams, kuriems diagnozuota įtampos krūtinės angina. Išvada. Ištyrus vidutinio amžiaus pacientus, nustatyta, kad metabolinis sindromas reikšmingai susijęs su išemine širdies liga.


Pranešimų sąrašas www.seimosmedicina.blogspot.com