Mokslinės konferencijos pranešimai (2008 m. rezidentų laida)

Abromavičiūtė Ineta
Balsytė Sigita

Naujai išaiškinti arterinės hipertenzijos atvejai profilaktinio patikrinimo dėl darbo metu

Darbo autorius: Daiva Beriozovienė
Darbo vadovas: doc. Vytautas Kasiulevičius

Santrauka. Tikslas: Profilaktinio patikrinimo dėl darbo metu nustatyti padidėjusius kardiovaskulinius rizikos veiksnius: arterinį kraujospūdį, gliukozės kiekį, bendrojo cholesterolio kiekį, kūno masės indeksą bei rūkymą. Uždaviniai: Atliekant tyrimą siekiama nustatyti pagrindinių kardiovaskulinių ligų rizikos veiksnių paplitimą bei jų tarpusavio ryšį.Metodai: Tiesioginio stebėjimo tyrimas: Vilniaus miesto darbovietėse bei UAB „Medicinos paslaugų ir informacijos valdymo centre“ nuo 2004 m. gruodžio iki 2006 m. sausio mėnesio profilaktinio patikrinimo dėl darbo metu buvo patikrinti 35 – 64 metų amžiaus 396 asmenys, kurie neturėjo jokių skundų dėl širdies ir kraujagyslių sistemos. Iš jų 148 vyrai (37,37%) ir 248 moterys (62,62%). Pagal amžių žmonės buvo suskirstyti į tris grupes: 35-44m.-113(28,54%) 45-54m.-107(27,02%) 55-64m.-176(44,44%). Buvo matuojamas arterinis kraujospūdis, pulsas, antropometriniai duomenys, atliekami laboratoriniai tyrimai: bendrojo cholesterolio, gliukozės koncentracija kraujyje; apie rūkymą sužinoma iš anamnezės.
Statistinė duomenų analizė buvo atlikta SPSS programos pagalba. Charakterizuojant tirtąją populiaciją, buvo taikyta aprašomoji analizė pateikiama vidurkių - standartinių nuokrypių arba medianų – kvartilių pavidalu. Atsakymų svyravimas buvo palygintas Pirsono (Pearson) X2 ir Spearmano testo pagalba, vykdyta koreliacinė analizė. Rezultatai: Nustatyta, kad tirtoje populiacijoje 52,02% asmenų turi padidintą sistolinį, 51,26 % diastolinį kraujospūdį, 65,15% asmenų turi antsvorį, 53,29% padidintą cholesterolio ir 26,77% gliukozės kiekį kraujyje. Kraujospūdis su amžiumi didėja ir matome ryškesnį sistolinio kraujospūdžio padidėjimą. Daugiausia antsvorio, padidėjusio cholesterolio ir gliukozės kiekio stebėta 45-54m. amžiaus grupėje. Taip pat ir tai, kad daugiau antsvorį turinčių žmonių yra 45-54m. amžiaus grupėje, o nutukusių 55-64m. amžiaus grupėje. 55-64m. amžiaus grupėje sistolinis kraujospūdis ir kūno masės indeksas vienodai padidėję, todėl galime daryti išvadą, kad kraujospūdis priklauso nuo kūno masės indekso ir didėjant svoriui jis didėja.
Tirtoje žmonių grupėje tik 16,92% rūkančiųjų ir stebima teigiama tendencija: su amžiumi rūkančiųjų mažėja. Atliekant koreliacinę analizę pastebėta, kad sistolinis kraujospūdis koreliuoja su kūno masės indeksu (KMI)– Spearman‘o koreliacijos koeficientas (r) lygus 0.234 (p<0.01) ir su bendro cholesterolio reikšme - (r) lygus 0,142 (p<0.01). KMI koreliuoja su diastoliniu kraujospūdžiu - (r) lygus 0.247(p<0.01) gliukozės - (r) lygus 0.182(p<0.01) ir cholesterolio reikšmėmis- (r) lygus 0.147(p<0.01), diastolinis kraujospūdis su gliukozės reikšme - (r) lygus 0.145 (p<0.01). Didžiausia koreliacija nustatyta tarp sistolinio ir diastolinio kraujospūdžio - Spearman‘o koreliacijos koeficientas (r) lygus 0. 772 (p<0.01). Koreliacijos nestebėta tarp sistolinio kraujospūdžio ir gliukozės koncentracijos - Spearman‘o koreliacijos koeficientas (r) lygus 0.132 (p<0.01) bei diastolinio kraujospūdžio ir cholesterolio koncentracijos (r) lygus 0.105 (p<0.01).
Išvados: Kardiovaskulinių ligų rizikos veiksniai: kūno masės indeksas, cholesterolio, gliukozės koncentracija kraujyje didžiausia 45-54m. amžiaus grupėje, tačiau kraujospūdis 55-64m. amžiaus grupėje. Kraujospūdis laipsniškai didėja su amžiumi ir kyla didėjant kūno masės indeksui. Rūkymas atvirkščiai laipsniškai su amžiumi mažėja.

Raktiniai žodžiai: Kardiovaskuliniai rizikos veiksniai, arterinė hipertenzija, antsvoris/nutukimas, sistolinis ir diastolinis kraujospūdis.

VYRŲ SVORIS IR OSTEOPOROZĖ

Darbo autorius: Kristina Gelčienė
Darbo vadovas: Lina Vencevičienė

Santrauka. Tyrimo tikslas - įvertinti kaip vyrų svoris susijęs su osteoporoze ir teikti informacija apie šią ligą. Iš viso ištirta 253 atsitiktinai atrinktų, įvairaus svorio vyrų, kurių amžiaus vidurkis 71,4 + -17,5 metų. Tyrimas atliktas 2005-2007 m. 2005 m ištirta 45, 2006 m-136, o 2007 m-72 vyrai. Tyrimui kviesti vyrai, kurie neturėjo osteoporozinių lūžių ir, kuriems anksčiau nebuvo nustatyta osteoporozė. Vyrams osteoporozei atsirasti įtakos turi šie rizikos veiksniai: smulkus kūno sudėjimas, teigiama šeiminė anamnezė, mažas fizinis aktyvumas, nepakankamas pieno produktų vartojimas ir kalcio kiekis maiste, ilgalaikis gliukokortikoidų, antikoaguliantų, alkoholio vartojimas, rūkymas, vitamino D trūkumas, virškinamojo trakto, endokrininės ir kitos ligos, dėl kurių sutrinka kalcio ir kitų mineralų apykaita. Kaulų mineralinis tankis (KMT) nustatytas osteodensitometrijos būdu, tiriant distalinį dilbio trečdalį bei apskaičiuotas T-lygmuo, kuris yra išreikštas standartiniu nuokrypių skaičiumi nuo sveikų 35 metų amžiaus žmonių KMT vidurkio. 50,6 proc. vyrų rasta normalus T-lygmuo, 27,3 proc.-osteopenija ir 22,1 proc.-osteoporozė. Nustačius kaulų išretėjimą buvo siūloma pasitarus su savo šeimos gydytoju naudoti osteoporozei skirtus vaistus, kalcio preparatus, keisti mitybos įpročius, gyvenimo būdą .


Padidinto jautrumo reakcijos, sukeltos nesteroidinių priešuždegiminių vaistų

Jurga Girutytė, šeimos medicinos rezidentė;
VU Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinika,
el.paštas: j.girutyte@gmail.com .

Mokslinio darbo vadovė: gydytoja alergologė Violeta Kvedarienė

Santrauka. Darbo tikslas - išsiaiškinti nepageidaujamų reakcijų ir hipersensibilizacijos nesterodiniams priešuždegiminiams vaistams (toliau – NPV) paplitimą tarp suaugusių Vilniaus gyventojų. 2005-2007 m. anketinės apklausos tiesioginiu interviu metodu atsitiktiniu būdu apklausti 1408 Vilniaus gyventojai. Alergiški vaistams iš jų buvo 170, jautrūs NPV – 27 (1,92 proc.). Kaip dažniausia alergizuojantis vaistas minėtas aspirinas (29,62 proc.), analginas bei sudėtiniai (dažniausia) vaistai nuo skausmo ir karščiavimo. Hipersensibilizacija NPV dažniau pasireiškė moterims negu vyrams (χ2=9,49, p=0,05, 95 proc.). Dažniausiai alergija pasireiškė anafilaksinėmis reakcijomis – 12 pacientų (44,44 proc.); odos reakcijomis – 10 pacientų (37,03 proc.). Rečiau kitų sistemų reakcijomis: kardiologinėmis reakcijomis - 2 pacientai (7,4 proc.), bronchų reakcijomis - 2 pacientai (7,4 proc.), virškinimo trakto – 1 pacientas ( 3,7 proc.). Dažniausiai minimos greito tipo alerginės reakcijos, pasireiškiančios per 1 valandą nuo vaisto suvartojimo (χ2=4,31, p=0,05, 95 proc.). Tokios reakcijos NPV pasireiškė didžiumai pacientų – 16 (59 proc.). Tik 62,96 proc. pacientų jautrumo NPV diagnozę nustato gydytojas. Daugiausia jautrumo NPV reakcijų matė kitų specialybių gydytojai – ausų, nosies, gerklės gydytojai, gydytojai internistai, ginekologai. Šeimos gydytojai bei alergologai diagnozuoja maždaug po trečdalį visų NPV gydytojų nustatytų jautrumo reakcijų. Iš NPV jautrių apklaustųjų, kuriems diagnozę nustatė gydytojas, diagnozės patvirtinimui tyrimai buvo atlikti tik 6 apklaustiesiems (35,29 proc.) (iš visų jautrių NPV tai sudaro tik ketvirtadalį). Tai rodo, kad pačių pacientų aptiktas jautrumas NPV yra menkai ištiriamas.

Reikšminiai žodžiai: jautrumas nesterodiniams prieuždegiminiams preparatams (NPV), nepageidaujamos reakcijos, paplitimas, hipersensibilizacija.

Beta-laktamų grupės antibiotikų sukeltų nepageidaujamų reakcijų ir alergijos paplitimas suaugusių Vilniaus gyventojų tarpe

Autorė: Laura Kavaliauskaitė, šeimos medicinos rezidentė
Mokslinio darbo vadovė: gydytoja alergologė Violeta Kvedarienė

Santrauka
Darbo tikslas - išsiaiškinti nepageidaujamų reakcijų ir alergijos beta-laktamų grupės antibiotikams paplitimą tarp suaugusių Vilniaus gyventojų. Atsitiktinės atrankos metodu apklausta 1419 Vilniaus sveikatos priežiūros įstaigose apsilankiusių gyventojų nuo 18 iki 94 metų. Taikyta anketinė apklausa tiesioginio interviu būdu.
Rezultatai: 71 (5,0 proc.) apklaustasis nurodė, kad yra alergiškas beta-laktamams, moterims alergija pasireiškė dažniau negu vyrams (p>0,05). Alergija beta-laktamams sudarė beveik pusę visų vaistų sukeliamų reakcijų. Dažniausiai padidėjęs jautrumas šios grupės vaistams pasireiškė odos reakcijomis per vieną valandą nuo vaisto suvartojimo. Beta-laktamų sukeltą alergiją dažniausiai diagnozavo šeimos gydytojas. Tik mažiau nei 1/4 apklaustųjų, stebėjusių nepageidaujamas šios grupės antibiotikų sukeltas reakcijas, diagnozę nustatė alergologas. Alergijos nustatymui dažniausiai naudotas bendras kraujo tyrimas, specifiniai mėginiai alergijai nustatyti taikyti retai.
Darbo rezultatai rodo, kad beta-laktamų grupės antibiotikų sukeltos nepageidaujamos reakcijos yra gana plačiai paplitusios, bet tikros alergijos atvejų, patvirtintų specifiniais alergologiniais mėginiais, nustatyta mažai.
Reikšminiai žodžiai: alergija, antibiotikai, beta - laktamai, paplitimas.

Kazakevič Jolanta

Depresija ir skausmas

Darbo autorė: Noruta Julija Kuzmaitė,
Darbo vadovas: med. dr. Gintautas Daubaras

Santrauka. Tyrimo tikslas - nustatyti sergančiųjų depresija somatinių nusiskundimų įvairovę ir dažnumą ir palyginti jų buvimą įvairiais aspektais besiskiriančiose pacientų grupėse (skirtingų lyčių, amžiaus, socialinės padėties ir kt.). Buvo peržiūrėtos 2005-2006 metais pirmą kartą į Antakalnio poliklinikos Psichikos sveikatos centrą besikreipusių pacientų, kuriems diagnozuota depresija ambulatorinės kortelės. Nustatyta, kad somatinių simptomų turėjo 57,3 proc. depresija sergančių pacientų. Įvairiais skausmais skundėsi 45,6 proc. tiriamųjų. Dažniausi nustatyti somatiniai simptomai taip pat skausmai – galvos 20,5 proc., nugaros 12,3 proc., krūtinės 12,3 proc. Nusiskundimų skausmais dažnumas panašus skirtingų lyčių, amžiaus grupių, socialinės padėties depresija sergantiems pacientams. Skausmo simptomų dažnumas nepriklausė nuo ligos sunkumo. Besiskundžiantys skausmais pacientai dažniau į Psichikos sveikatos centrą buvo nukreipti gydytojo (šeimos gydytojo, neurologo, kitų specialistų), nei skausmais nesiskundžiantys. Pacientai, kurie kreipėsi savo iniciatyva, rečiau skundėsi skausmais, nei nukreipti gydytojo.
Raktažodžiai: depresija, somatiniai simptomai, skausmas.

Kardiovaskulinių ligų rizikos veiksnių paplitimo tyrimas Santariškių šeimos medicinos centre

Autorius: Asta Mastavičiūtė
Vadovas: doc. Vytautas Kasiulevičius

Santrauka. Vilniaus universiteto Santariškių šeimos medicinos centre atliekamas kardiovaskulinių ligų rizikos veiksnių paplitimo tyrimas. Atliekant tyrimą siekiama nustatyti pagrindinių kardiovaskulinių ligų rizikos faktorių paplitimą, taip pat ištirti šių faktorių pasiskirstymą tarp lyčių ,jų tarpusavio ryšį, plačiau panagrinėjant arterinį kraujospūdį. Tyrimas atliekamas nuosekliai įtraukiant pacientus, dalyvaujančius pirminės prevencijos programoje. Nustatomi laboratoriniai rodiklai: bendras cholesterolis, mažo tankio lipoproteinų cholesterolis, didelio tankio lipoproteinų cholesterolis, trigliceridų kiekis , gliukozė. Taip pat matuojamas arterinis kraujospūdis bei įprasti antropometriniai rodikliai. Išvestinių rodiklių grupę sudaro: vidutinis arterinis kraujospūdis ir rizikos įvertinimas naudojantis SCORE lentelėmis. Duomenys analizuojami taikant neporinį t - testą, daugialypės tiesinės regresijos modelius. Aprašomoji statistika pateikiama vidurkių - standartinių nuokrypių arba medianų – kvartilių pavidalu. Nustatyta, kad nepaisant to, jog tirtų vyrų amžiaus vidurkis buvo mažesnis (p<0,001) jų vidutinis arterinis kraujospūdis buvo didesnis (p=0,004), tarp vyrų labiau paplitęs rūkymas - 37,5 %. Didžiausia koreliacija nustatyta tarp vidutinio arterinio kraujospūdžio ir kūno masės indekso, koreliacijos koeficientas 0,279 (p<0,001), bei bendro cholesterolio koncentracija (p=0,038).

Raktažodžiai: kardiovaskulinių ligų rizika, paplitimas, arterinis kraujospūdis.

Iškvietimų į namus analizė

Darbo autorė: Rusakevičiūtė Indrė
Darbo vadovas: doc. Vytautas Kasiulevičius

Santrauka. Tyrimo tikslas – analitinio tyrimo pagalba išanalizuoti VŠį VULSK (Vilniaus universitetinės ligoninės Santariškių klinikos) šeimos gydytojų (ŠG) centro iškvietimų į namus 2005-2006 metų statistiką. Analizuojant 1176 pacientų ambulatorines korteles ir iškvietimų žurnalą, atkreiptas dėmesys į pagrindines iškvietimų į namus priežastis, jų pasiskirstymą, pacientų amžių, būklę, iškvietimų pasiskirstymą tarp lyčių, pacientų teigtos informacijos neatitikimą. Nustatyta, kad pagrindinė iškvietimų į namus priežastis yra nekomplikuotos viršutinių kvėpavimo takų infekcijos. Daugiausiai iškvietimų būna pavasario – žiemos sezonais, dažniau gydytoją į namus kviečiasi nedarbingo amžiaus pacientai, dažniau – moterys. Tiek vyrai, tiek moterys po lygiai pateikia neteisingą informaciją kviesdami gydytoją į namus.

Raktiniai žodžiai: iškvietimai į namus, šeimos gydytojas



Kardiovaskulinių rizikos veiksnių paplitimas ir kraujospūdžio kontrolė
tarp vyresnio amžiaus ligonių Vilniaus mieste

Darbo autorius: Simanauskas Kazys
Darbo vadovas: doc. Vytautas Kasiulevičius

Tyrimo tikslas – įvertinti pacientų, sergančių pirmine arterine hipertenzija, arterinio kraujospūdžio kontrolę ir kardiovaskulinių rizikos veiksnių paplitimą.
Metodika. Tyrimas buvo atliktas penkiose Vilniaus pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Tirtųjų kontingentas – 20 metų ir vyresni ligoniai, sergantys pirmine arterine hipertenzija (PAH) ir gydomi antihipertenziniais vaistais. 2005
m. ištirtas 601 ligonis: 200 (33%) vyrų ir 401 (67%) moteris. Tiriamiesiems buvo matuotas arterinis kraujospūdis (AKS) pagal Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijas ir, remiantis anamneze ir ligos išrašais, nustatyti kardiovaskulinės
rizikos veiksniai (antsvoris, hiperlipidemija, 2 tipo cukrinis diabetas (CD), rūkymas). Rezultatai. Tikslinis kraujospūdis (AKS ≤ 140/90 mmHg) nustatytas 5,8% tiriamųjų (p < 0,05). 2 tipo CD gautas 108 (18%) ligoniams: 41 (38%) vyrui, 67 (62%) moterims. 36 (6%) tiriamieji rūkė: 23 vyrai (63%), 13 moterų (37%). Hiperlipidemija
nustatyta 228 (38%); 75 vyrams (33%), 153 moterims (67%). 503 (84%) tiriamiesiems (166 (83%) vyrams ir 337 (84%) moterims) buvo nustatytas padidėjęs kūno masės indeksas
(KMI). Išvados. Padidėjęs arterinis kraujospūdis buvo nepakankamai kontroliuojamas (p < 0,05). Nenustatyta, kad tiriamieji,kuriems nustatyta hiperlipidemija, 2 tipo CD ir rūkantys, turėjo didesnį arterinį kraujospūdį (p > 0,05). Statistiškai reikšmingai
didesnis AKS buvo dažnesnis tarp viršsvorį turinčių ir nutukusių ligonių, nei tarp ligonių be viršsvorio (p = 0,002). Įvertinus koreliacinį ryšį, galima teigti, kad kuo didesnis KMI, tuo didesnis sistolinis ir diastolinis spaudimas (Spearmano koreliacijos koeficientas – 0,195 ir 0,167, p < 0,05).

Helmintozių kaukės

Santrauka: tyrimo tikslai buvo ištirti helmintozių paplitimą, skundus, diagnostiką, profilaktiką, dehelmintizacijos vykdymą pirmokų ir jų šeimos narių tarpe Vilniaus mieste ir Vilniaus rajone. Specialios anketos pagalba ir remiantis ambulatorinių ligos istorijų duomenimis Vilniaus miesto gydymo įstaigose ištirti 986 pirmokai, iš jų 12,7 proc. buvo užsikrėtę helmintais. (64,3 proc. berniukų, 35,7 proc. mergaičių). Vilniaus rajone ištirta 870 pirmokų, iš jų 15,1 proc. buvo užsikrėtę helmintais (67,9 proc. berniukų, 32,1 proc. mergaičių). Profilaktinio tyrimo metu helmintozė diagnozuota 67,9 proc. tirtų vaikų Vilniaus rajone, o Vilniaus mieste helmintozė diagnozuota 56,3 proc. visų tirtų vaikų. Gydymo efektyvumui įvertinti Vilniaus miesto gydymo įstaigose buvo atlikti tyrimai 7,93 proc. helmintais užsikrėtusių pirmokų, Vilniaus rajone - 6,4 proc.

Raktiniai žodžiai: helmintozė, enterobiozė, eozinofilija, dehelmentizacija

Darbo autorė: Lina Kasinavičienė
Darbo vadovas: Vida Čirbienė

Metabolinio sindromo ir jo komponentų paplitimas

Darbo autorė: Vaidilė Strazdienė
Darbo vadovas : doc. Vytautas Kasiulevičius

Raktažodžiai: metabolinis sindromas, rizikos veiksniai, paplitimas

Santrauka.Darbo tikslas: nustatyti metabolinio sindromo ir jo komponentų paplitimą, priklausomybę nuo lyties, amžiaus, kitų rizikos veiksnių .Tyrimo medžiaga ir metodai. Darbas buvo atliktas nuosekliai įtraukiant 344 pacientus(167 moterys, 177 vyrai, amžius svyravo nuo40 iki 65 metų). dalyvavusius pirminės širdies ir kraujagyslių ligų programoje. Metabolinis sindromas nustatytas remiantis AHA/NHLBI 2005 kriterijais( centrinis nutukimas: liemens apimtis >102 cm (vyrams) arba 88 cm (moterims), plazmos trigliceridai 1,7 mmol/l ,didelio tankio lipoproteinų cholesterolis <1,0 mmol/l (vyrams) arba <1,3 mmol/l (moterims),arterinis kraujospūdis 130/85, plazmos glikemija nevalgius 5,6 mmol/l .Visiems pacientams apskaičiuotas kūno masės indeksas(KMI).Rezultatai. Metabolinis sindromas nustatytas 60 asmenų,(17,4%), iš jų 33 moterys ( 55%); 27 vyrai (45%).Labiausiai paplitę metabolinio sindromo komponentai buvo centrinis nutukimas, padidėjęs kraujospūdis ir hiperglikemija. Dislipidemija pasitaikė rečiau ir čia dominavo sumažėjęs DTL cholesterolio kiekis. Lyginant metabolinio sindromo komponentų paplitimą tarp lyčių, statistiškai reikšmingai dažnesni moterims nei vyrams buvo centrinis nutukimas, sumažėjęs DTL cholesterolio kiekis ir kraujospūdžio padidėjimas. Hiperglikemijos, hipertrigliceridemijos, centrinio nutukimo paplitimas reikšmingai nesiskyrė.
Apie tris ketviratadalius tirtųjų sudarė nerūkantys.Išvados: Pilvinis nutukimas ir arterinė hipertenzija yra dažniausi metabolinio sindromo komponentai, kuriuos nustačius tikslinga įvertinti DTL-C, Tg ir gliukozės koncentraciją metaboliniam sindromui diagnozuoti. Nepaisant to, kad neturintys MS rūko daugiau, visi jų rizikos rodikliai geresni (mažesnis KMI, MTL ir SCORE. Įvairūs analizės būdai parodė, kad metabolinis sindromas susijęs su kūno masės indeksu ir mažo tankio lipoproteinų cholesteroliu.

Šalkevičiūtė Gabrielė

Mažų vaikų alimentarinės anemijos įpatumai

Darbo autorė: Rasa Šerienė,
Darbo vadovė: Vida Čirbienė

Santrauka. Tyrimo tikslas – ištirti vaikų iki 3 metų amžiaus sergamumo anemija ypatumus. Tyrimas atliktas 2005 – 2007 metais Vilniaus rajono centrinėje poliklinikoje, Žirmūnų Šeimos centre „Sanitas Familae“, Centro poliklinikoje bei Vilniaus universitetinės ligoninės Santariškių klinikų Šeimos centre. Buvo peržiūrėta 801 vaikų iki 3 metų ambulatorinė kortelė ir atrinkti vaikai, kurių hemoglobino (Hb) koncentracija bendrajame kraujo tyrime (BKT) buvo žemesnė nei amžiaus normos ribos. Atlikta retrospektyvi ambulatorinių kortelių analizė. Rezultatai. BKT nebuvo atliktas trečdaliui vaikų. Daugiausia vaikų kreipėsi norėdami pasitikrinti profilaktiškai, dėl kvėpavimo organų ligų bei karščiavimo. Žemesnė nei normos riba Hb koncentracija rasta kas ketvirtam vaikui. Anemija pasitaiko maždaug vienodai dažnai gyvenantiems Vilniaus mieste ir rajone vaikams. Tačiau vidutinio sunkumo anemija rajono vaikai sirgo 4 kartus dažniau. Sveiki vaikai tiek mieste, tiek rajone sudarė apie pusę visų vaikų. Atliktas tyrimas rodo, kad anemijos nėra vertinamos kaip būklės, sukeliančios neigiamas pasekmes sveikatai. Jos yra nepakankamai gerai diagnozuojamos ir gydomos.
Raktažodžiai: Anemija, vaikai, bendras kraujo tyrimas.

Šulcaitė Erika

Cukrinio diabeto mirtingumo rodikliai 2003 metais ir jų kitimų tendencijos Lietuvoje

Darbo autorė: Janina Visockienė,
Darbo vadovas: Vaidotas Urbanavičius

Santrauka. Tyrimo tikslas buvo nustatyti Lietuvos ir 10 šalies apskričių gyventojų, sirgusiųjų cukriniu diabetu (CD) 2003m. mirtingumo rodiklius ir jų kaitą, lyginant su 1994-1999 m. ir 2001-2002 m. mirtingumo rodikliais. Duomenys rinkti Lietuvos Respublikos Statistikos departamente. Mirtingumo rodikliai skaičiuoti 100.000 visos Lietuvos bei 10 šalies apskričių gyventojų. Rezultatai rodo, kad sirgusiųjų CD mirtingumo rodikliai Lietuvoje ir toliau auga (1994-1999 m. paaugo nuo 26 iki 35/100.000 gyventojų (gyv.), o 2001 m. buvo 45, 2002 m.- 48/100.000 gyv. , 2003 m.-49/100.000 gyv.) Sirgusiųjų pirmo tipo CD mirtingumo rodikliai 1994-1999 m. beveik nekito ir buvo ≈ 2/100.000 gyventojų. Tuo tarpu 2001 m. pakilo iki 3/100.000 , o 2002 m.- iki 6/100.000 gyventojų , 2003 m. – 5/100.000. 2003 m. sirgusiųjų antro tipo CD mirtingumo rodiklių (41/100.000) augimas buvo žymus kaip ir 1994–1999 m. (nuo 25/100.000 iki 32/100.000 gyventojų), 2002 m. sirgusiųjų antro tipo CD mirtingumo rodiklių (42/100.000 ). Sirgusiųjų I tipo CD išgyvenamumo amžiaus vidurkis nuo 45 metų (1994m.) padidėjo iki 59 metų 2003 m. Sirgusių II tipo CD išgyvenamumo amžiaus vidurkis kinta nežymiai (1994 m. – 72 m., o 2003 m. – 74 m.). 2003 m. CD mirtingumas buvo suskirstytas į tris tipus (pirmą, antrą ir nepatikslintą tipus), nepaisant to, pirmo tipo mirtingumo rodikliai didėja, antro tipo – išlieka panašūs. Didžiausi CD mirtingumo rodikliai nustatyti didžiųjų Lietuvos miestų apskrityse (Vilniuje-58, Kaune-54, Panevėžyje 53, Alytuje - 46/100.000 gyv.). Mažiausi mirtingumo rodikliai Telšių-35, Šiaulių – 37 ir Tauragės apskrityse -34/100.000 gyv.

Raktažodžiai : Cukrinis diabetas, mirtingumas, apskritys, paplitimas.